Kvepalai – senovės palikimas

kvepalaiTaigi, kvepalai viena iš tų moters sužavėjimo priemonių jos arsenale. Moteris suvokia kokias silpnybes turi vyrai ir jomis drąsiai naudojasi. Kuo tai išskirtinio? Paklausite manęs ir aš jums atsakysiu, kad tai netgi pagrindinė priemonė vadinama vyrų apsukimui aplink galvą, nes kvepalai kaip feromonai veikia visų pirma vyro uosle, o per uosle pasiekę vyro receptorius siunčia signalus į smegenis ir vyrai automatiškai to net nenujausdami priima sprendimus intuiktyviai to net patys nesuvokdami, nes kvepalai sužadina ne tik receptorius, bet ir jausmus, o jausmai užvaldę vyro mintis suvokia kokia ta moteris yra ypatingai žavinga ir paslaptinga. Kiekvienas vyras, kaip ir moteris užuodžia kvapus panašia dimensija, bet ta dimensija pasireiškia skirtingais kampais, nes kiekvienas iš mūsų yra individualybė ir kiekvienas tą kvapą suvokia skirtingai. Vienus tie patys kvepalai gali erzinti, o kitus džiuginti, dėl to ir tokia gausybė jų yra visame pasaulyje, dėl to tokia ir sukurta pvz: CHANEL kvepalų linijos pramonė, kurios viduje vaikšto milijoniniai kontraktai, dėl kurių pešamasi visame pasaulyje. Kvepalus tiek vyrai tiek moterys renkasi skirtingai pagal metų laikus, nes skirtingais metų laikais ar laikotarpiais yra skirtingų kvepalų atspalvių. Paimkime senuosius amžius, kaip dar niekas negamino pramoniniais būdais kvepalų, tai moterys ant savęs pildavosi įvairių vaismedžių išspaudę aliejus. Aliejai būdavo ne tik iš vaismedžių, bet ir iš įvairių tipų medžių. Paimdavo medžių sakus ir juos ištirpindavo indelyje, bei sumaišydavo su gyvulinės arba augalinės kilmės aliejais, tais laikais tai būdavo aukštoji avangardinė parfumerijos pramonės užuopčiupos. Kiekviena moteris viduramžiais norėdama ištekėti ar susirasti sau tinkamą vyrą išsipuošdavo ir išsidažydavo visą savo kūną įvairiais patraukliais piešiniais, kur kiekvienas piešinys turėdavo kažkokias tai reikšmes. Piešinius ant jaunos nekaltos moters dažniausiai piešdavo senelė, nes senelė tais laikais kaip ir dabar būdavo pagarbos žmogus, kuri turėdavo svarų žodį tiek ją supantiems artimiesiems, tiek išoriniame pasaulyje esantiems kaimynams ar sekančio kaimo žmonėms. Senelė kaip ir žiniuonis būdavo ypatingas žmogus to amžiaus laikotarpyje. Apie kvepalus jau senais laikais jos išmanydavo pakankamai gerai ir iš ko juos išgauti jos žinodavo, nes karta iš kartos žinias perduodavo savo artimiesiems be jokių išimčiu, nes tais laikais tradicijos būdavo aukščiau ambicijų ar turto, kaip dabartiniais negailestingais laikais, kur kaprizas ir nežinomybė ima viršų.