Džinsus išrado Levis Štrausas
Tik iš dalies. Originalūs džinsai siuvami iš labai patvaraus medvilninio audinio. Jiems būdinga indigo mėlio spalva ir daugybė kniedžių. Prekiautojas galanterija ir audiniais Levis Štrausas (Levi Strauss, 1829—1902) San Franciske iš rudo palapinių brezento pasiuvo kelnes auksakasiams. Kelnių siūles sutvirtinti kniedėmis sugalvojo iš Latvijos kilęs siuvėjas Jakobas Deivisas (Jacob Davis, 1834—1908). Neturėdamas pinigų patentui išsipirkti, jis kreipėsi į Levį Štrausą. Sis maždaug tuo pat metu pradėjo kelnes siūti iš mėlynos denimo medžiagos. 1873 m. buvo užpatentuotos mėlynos kelnės su kniedėmis. Patento savininkai buvo Štrausas ir Deivisas. Žodis džinsai kilo iš italų kalbos žodžio genoese, kuriuo buvo vadinamos patvarios jūreivių kelnės.
Mini sijonai ir bikiniai atsirado tik XX a.
Tai senoviški drabužiai. Vieni pelkėse rasti gerai išsilaikę palaikai ir kelios bronzos figūrėlės liudija, kad germanų mergaitės vilkėjo labai trumpus sijonėlius. Tai buvo aplink klubus vyniojama dviguba vertikaliai kabančių virvučių eilė. Įdomiausia, kad Odinis bikinis yra antikos laikų Romos palikimas. Mozaikos liudija, kad anuomet moterys toki drabužį vilkėdavo niekuo neprisidengusios.
Kaklaraiščiai yra civilių asmenų drabužis
Iš pradžių kaklaraištis buvo kariškos uniformos dalis. XVI a. Kroatijos raitininkai nešiojo kaklo raiščius, padarytus iš aplink kaklą juosiamos juostos su ilgais nukarusiais galais. Šie raitininkai puikiai pasižymėjo kovose su turkais ir Trisdešimties metų kare, todėl karalius Liudvikas XIV (1638—1715) įkūrė kroatų gvardiją. Gvardiečių kaklaraiščiai taip patiko Paryžiaus aukštuomenei, kad ši kaipmat juos išpopuliarino. Prancūzai nešiojo siauresnę juostą su ilgais nukarusiais galais, kuriuos surišus į kilpą buvo galima suformuoti varlytę.
Šilką daro tik šilkverpio vikšrai
Tikrą šilką daro drugio šilkverpio lervos. Vis dėlto į šilką galima perdirbti ir voratinklio siūlus. Iš jų suaustas audinys yra dar plonesnis ir lengvesnis už vikšrų šilką. Voratinklių šilkas iki šiol audžiamas Saliamono Salose. Tačiau šilko gamybai auginti vorus kainuoja daug daugiau negu šilkverpio lervas.
Brangiausia avių vilna vadinama kašmyru
Taurusis kašmyras yra ne avių, o ožkų vilna. Šios rūšies ožkų tėvynė yra Kinija ir Mongolija. Jų poplaukiai nekerpami kartu su visa vilna kaip avių, o labai atsargiai iššukuojami. Dėl to kašmyro gaminiai yra tokie brangūs. Kartais sakoma, kad Himalajuose gyvenančių pašmino ožkų vilna yra dar brangesnė, tačiau pašmino vilna yra kašmyro ir šilko mišinys.
Perlai yra balti, o deimantai bespalviai
Aplink Ramiajame vandenyne esančias Polinezijos salas randama ir juodųjų perlų. Jie yra reti, todėl labai brangūs. Juoduosius perlus padaro juodalūpių moliuskų rūšis jūrinės perluotės (Pinctada margaritifera). Deimantai gali būti įvairių spalvų nuo gelsvų, raudonų ir mėlynų atspalvių iki rudų ir net juodų. Kai kurie jų yra visai neišvaizdūs. Naudoti tinkami spalvoti deimantai vadinami Fancy Dia monds. Patys gražiausi spalvoti deimantai yra brangesni už bespalvius.