Kai ilgai lauktas džiaugsmas pagaliau pasibeldžia į šį pasaulį ir savo mažutėliu kūneliu, garsiu verksmu ir pačiomis gražiausiomis akimis užtvindo namus neapsakomu laimės pojūčiu, norime jam – mūsų išlauktam, išbučiuotam ir pačiam pačiausiam mažyliui duoti viską ir tas viskas turi būti toks kaip ir jis (mažylis) – pats pačiausias, jei žaislai – tai geriausi, jei daiktai – tai patikimiausi, jei apkabinimai – tai stipriausi, jei švelnumas – tai mieliausias, jei šiluma – tai didžiausia. Ir neretai mamos, joms antrinančios jųjų mamos, tėčiai ir seneliai daro viską ką ik gali, tame tarpe ir “kaitina” mažylį ne tik bučiniais, glostymais, bet dargi apklotais, kaldrytėmis, lovelių apsaugomis, užkaišytais langais ir elektriniais šildytuvais.<!–more–>